bijoti

bijóti, bìjo, -ójo intr. 1. R jausti, kęsti baimę: Jis nebijo pripažinti savo klaidų rš. Mirt nebijaũ, tik pãliegio Gs. Kitas kūdikis žodžio bijo, o kitas nė mūšio nebijo Sim. Nieko neturiu, nieko nebijaũ Pnd. Manim bijóti Šts. Kiškis bìjo ir lapo šlamėjimo Rm. Ten žmogaus bìjo iš tolo, kad neužeitų Rm. Ar bijot, kad negriaustų Ėr. Įejau – kad bebijanti, kad bebijanti šaudymo Šts. Bìjoma vieta Š. Alaus turėk ir bijomam, ir mylimam J.Jabl. Valgai, tu manę nebìjai (nebijok) Brsl. Nieko tu nebìj (nebijok) Aps. Bijok kokį žodį išsitarti, bijok ir musėlę kam nuo nosies pabaidyti Žem. Ir susimilimas jo nuog giminės ik giminei bìjantiemus jo DP471. ^ Bijo kaip šuo perkūnijos Yl. Bijo kaip kipšas varnų PPr282. Bijo kaip višta vandenio LTR(Užp). Bìjo kaip ugnies Rm. Bijau kap pernykščio sniego (iron.) Vrn. Bijančiam ir krūmai traška Brž. Bijai vilko – neik miškan PPr170. Vienas bijo vilko, kitas – meškos PPr437. Ir pelės katės nebijo, kolei nemato LTR(Ut). Valgis ne dalgis, nebijok, nepasižeisi Sim. | refl. SD17: Jie viens kito dabar bijosi Ėr. Avys bìjosi šunio Gs. Tol klauso tėvo, kol žąsino bijos Švn. Kūdikis nudegęs bijos ugnies B. Yra ko bijotis nusidėjusiam SPI128. Jūsų tesibijo ir tesibaido visi žvėrys ant žemės BB1Moz9,2. Vyrs bijąsis Dievo Mž331. ^ Kas nusidėjo, bijos ir vėjo VP23. ║ nuogąstauti, rūpintis: Šieno nedaug – šeriam ir bìjom (po nedaug duodame) Ėr. Nebijók, jis dar ir iš šitos bėdos išsikepurstės Lš. | Nebijok, anas nepersiduos (apie šykštuolį) Ds. Nebijók (nemanyk), ir valgį gerai išvirti reikia daug prisimanymo Ds. ║ vengti: ^ Darbo nebijok, bijok tinginio Rs. | refl.: ^ Bijosi vieškelio kaip kurmis VP9. 2. nepakęsti, nepakelti, neištverti: Akys bìjo saulės Ėr. Nešaũk taip, ir ausys bijo! Grg. Mano kojos nebìjo [šalčio], o rankos labai bìjo Ėr. Gerai įplūktas laitas ugnies nebìjo Kp. Uosis žemės bijo (greit pūva) Ėr. Mūsų arklys bijo kalno (greit nuo kalno bėga) Trs. Nebijo kačiulio (kutenimo) KlvrŽ. Rūgščių obalių dantys bijo – greit atšimpa Pn. Ugnies nebijomas stogas (nedegamas) J.Jabl. Toks šaltas vanduo, kad ir dantys bijo Gs. Gilios žiemos ir kiškiai bìjo Rod. Nu to kritimo visas kūnas skaũdžio bìjo Grg. Rugiai dabar nebìjos lietaus Ėr. Vai tu rugeli, tu žiemkentėli, tu nebijójai šaltos žiemelės, tik pabijójai plieno dalgelio Plv. Kurūčiai (kalakutukai) bìjo rasų (rasos jiems kenkia) Grg. Darytas (dažytas) drabužis bìjo saulės, tujaus blunka Grg. Arklys nebìjo žandų (kietų žandų, sunkus suvaldyti) Ėr. Tas popierius nebìjo tižimo Pc. ^ Baltos rankos juodo darbo bijo PPr70. Geros akys dūmų nebìjo (nejaučia gėdos) Sld. | refl.: Ir priėjęs pakasė anam padus, o šito labai bijotasi padų ps.

◊ ãkys bìjo labai gražus: Tokios puikios šukos, kad ãkys bìjo Šts.

bijók Diẽvo

1. nustebimui reikšti: Bijók Diẽvo, kiek šiemet javų privertėm! Grž.

2. piktinimuisi reikšti: Bijók tu Diẽvo, kas tai matė tep daryti! Gs.

\ bijoti; įsibijoti; išbijoti; pabijoti; parsibijoti; pribijoti; subijoti; užsibijoti